HomeHome  MemberlistMemberlist  RegisterRegister  Log inLog in  

Share | 
 

 fontanas

View previous topic View next topic Go down 
AuthorMessage
PostSubject: fontanas 17th February 2015, 14:19





avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 17th February 2015, 20:46

Vos prieš gerą pusvalandį baigusi darbą, Chantry tiesiu taikymu keliavo namo su ką tik paruoštos juodos kavos "puodeliu". Išjungusi telefono garsą po sunkios darbo dienos ši mergina greičiausiai pirmą kartą šioje savaitėje nenorėjo grįžti namo. Mintis, kad vėl reikės ruoštis įvairiems teismams ją pykino. Taigi su tomis mintimis, Chantry nejučiomis nukrypo visai į kitą pusę - toliau nuo namų.
Vos įžengusi į parką, juokinga, bet ši pajuto palengvėjimą, pajuto, kad šiandien ji gali leisti laiką tik su savimi ir dėl savęs. Tad kiek labiau sugniaužusi rankoje laikytas bylas, mergina lėtai patraukė link savo tikslo - fontano. Po kelių minučių pasiekusi vietą ji atsisėdo ant pastarojo krašto, akivaizdu, kad net neatsižvelgusi, jog marmuras šiuo metų laiku yra iš ties šaltas.
Koją užkėlusi ant kojos Chantry padėjo kavos puodelį šone savęs, kelias minutes žveglė kažku į tolį, tyrinėjo aplinką, o tada, gaila, bet jau automatiškai pasiėmė vieną iš bylų (nors ir sakė, kad šiandien nedirbs) ji pradėjo ją skaityti, kitaip sakant "pažinti" žmogų.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 17th February 2015, 21:13

Hunteris mėgdavo savo laisvu laiku, kuomet nereikėdavo išmušinėti skolų ar kažko pašalinti, pakvėpuoti grynesniu oru, kurį New York'e galėjai rasti tik parkuose. Čia jis galėdavo atsipūsti ir pamiršti kas jis toks, mat paprastai čia savo pažįstamų nesusitikdavo, o jei jau taip nutikdavo dažniausiai praeidavo pro juos kaip pro sienas. Šiandien vaikinas galvojo apie vieną žmogų kurio niekaip nesugeba pamiršt. Netgi ėjo tuo maršrutu, kuriuo eidavo su ja, laikydamas jos gležną rankutę savojoje. Vien tik prisiminęs jos veidą ir tą jos beprotiškai gražų juoką Hunteris nusišypsojo, tačiau ta šypsena greitai pranyko kai jis suprato kad tikriausiai niekada jos neatgaus. Atėjęs prie fontano - jos mėgstamiausios vietos nuo nuostabos išplėtė savo ryškiai žalias akis ir kelis kart sumirksėjo, tam kad įsitikintų kad jam tikrai nesivaideno. Tai buvo ji. Chantry. Vienintelė moteris, kuri privertė jo širdį plakti greičiau, o vyzdžius dvigubai išsiplėsti. Vos tik Atgavęs amą jis greitu žingsniu prie jos priėjo.
- Chantry? - priėjęs paklausė, vis dar netikėjo kad jis ją pagaliau sutiko. Jis žiūrėjo į jos auksines garbanas ir į jos susikaupusį veidą kai ji skaitė naują bylą.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 17th February 2015, 22:12

Kas kartą braukdama pištų pagalvėlėmis per plonus, šiukščius lapus, Chantry pradėdavo vis dažniau mirkčioti. Bandydama sulaikyti ašaras mergina atsargiai, kad nesusigadintų makiažo, pasitrynė akį, ir vėl nesėkmingai bandė susikaupti ties savo popieriais, kurie šią akimirką jai turėjo bevertę reikšmę. Tačiau vos kelias sekundes pažiūrėjusi į baltus, aplankstytus lapus ji pakėlė galvą, užvertė ją taip, gal galėtų matyti niūrų dangų ir bandė bent šiek tiek nuvyti tas skaudžias mintis šalin. Užsimerkusi Chantry kelis kartus giliai įkvėpė ir pagaliau, kai jos galvoje, sunkiai, bet atsirado vos kruopelytė laisvos vietos kažkam kitam ji vėl ėmėsi darbo. Žinojo, kad jos galva tuoj pat vėl prisipildys širdį graužiančių minčių ir ji vėl palūš. Kelis kartus skaitydama tą patį žodį ši kažkaip prisitaikė prie tokios savo būsenos ir toliau skaitė šią akimirką jai pačiai nesuprantamus dalykus.
Po keletos minučių  pamačiusi kažkieno batus visai šalia savęs, Chantry jau žinojo kas čia, nereikėjo net išgirsti vyro balso. Per atstumą jautė žmogų, kuris stovėjo taip arti, bet kartu ir taip toli nuo jos. Nieko neatsakiusi į jo klausimą, nes, akivaizdu, kad Hunter žino, kad čia ji, Chantry neišdrįso pakelti akių. Negalėjo. Davė sau pažadą tą pačią minutę, kai išėjo iš jo namų palikusį jį, kad niekada su juo nesišnekės, niekada su juo nesimatys. Nors šią akimirką pastaroji negalėjo pakelti akių ne dėl to kvailo pažado, kuris užsimiršo vos vyras ištarė jos vardą, o dėl to, kad žinojo, jog tuoj pat jam atleis už viską.
Užvertusi bylą ji padėjo ją į šoną, ant kūvelės kitų popierių ir po klių sekundžių lėtai, bet privertė save pakelti galvą ir pažiūrėti į jį, tiesiai jam į akis. Chantry norėjo kažką pasakyti, tikriausiai šiuo metu būtų tikęs riebus keiksmažodis, tačiau balsas kažkur dingo, vos pakėlus galvą ir susitikus jo akis, ji vėl pradėjo šiek tiek dažniau mirkčioti negu įprastai. Akys vėl prisipildė ašarų, o gerklė išdžiuvo.
-Hunter,-vos nurijusi kelis gniužulus Chantry pagaliau privertė savę kažką pasakyti. Merginos balsas skambėjo kitaip negu visada. Tai buvo ilgesio, pykčio, skausmo, netgi baimės mišinys sutalpintas viename žodyje. Dabar mintyse ji keikė savę, kad iš vis čia atėjo.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 17th February 2015, 22:53

Vyrukas nesitikėjo šilto sutikimo ir bučinių, juk visgi ji jį paliko aiškiai pasakius priežastį - jo darbas. O ji visgi advokatė, tad susitikinėti su, kaip vėliau išsiaiškino, mafijos nariu, nebuvo gerai jos karjerai ir jai pačiai. Ji netgi galėjo sėsti į kalėjimą dėl jo išteisinimo vienoje byloje, kurioje jis pasirodo buvo kaltas, bet dėka kelių korumpuotų pareigūnų visi įkalčiai buvo sunaikinti, o mergina apie tai net neįtarė. Ir jis jos nė kiek nekaltino. Tačiau niekada net nebandė nuslėpti fakto kad jis ją myli, todėl ir prisipažino Chantry apie savo nelegalų darba ir dabar laukiant jos atsakymo ir aiškiai matydamas kad ji jį girdėjo, tačiau nusprendė ignoruoti jo klausimą, Hunterio širdis nusirito į kulnus.
Kai mergina pagaliau į jį pažiūrėjo ir jis pamatė jos akyse besikaupiančias ašaras vaikinas net negaldamas puolė ant kelio ir vienu delnu apgaubė jos žandą, taip neleisdamas jai nusukti nuo jo akių, taip kaip visuomet darydavo pamatęs ją nuliūdusią ar susigraudinusią.
- hey, hey, hey neverk....prašau - pasakė ir tik dabar susigaudė ką jis daro, tačiau neišdrįso atitraukti savo rankos nuo jos vėsaus žando - Chantry, aš.... atleisk man... - jis žiūrėjo į ją savo nepaprastai žaliom ir meilės kupinom akim į jos.... Dieve, kaip jis jos pasiilgo...


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 17th February 2015, 23:26

Merginai, šiuo atveju, nerūpėjo jos karjera ar jos darbas. Viskas ko ji norėjo - tai tiesos pačioje pradžioje. Tą akimirką ji būtų viską paaukojusi - metusi savo darbą, būtų pasiruošusi mesti monetą ir nulemti savo likimą. Žinojo, kad bus skaičius ar herbas - ji vis tiek bus su juo, nuvys šalin visas mintis apie jo "užklasinę veiklą" ir tiesiog bus laiminga. Tačiau sulaukusi tiesos po tiek daug laiko ją užvaldė ne širdis o protas. Tuo metu, kai ji tikrai pradėjo pasitikėti juo, kai ji jam atvėrė savo širdį, jis ją paėmė ir tuo pat metu sudaužė. Ji nėra vienas iš atviriausių žmonių pasaulyje, todėl, kai išpasakojo jam viską, o jis nuo jos kažką slėpė, tai ją įskaudino. Nors ji ir žinojo, kad Hunter nėra jau toks ir nekaltas, vis dėl to sutiko rizikuoti, sutiko pažinti jį ir užmiršti minti, kad jis gali būti padaręs nusikaltimą. Ji, žinoma, džiaugėsi tuo pasirinkimu, kiekvienas žmogus juk gyvenime padaro begales klaidų, bet visoje šitoje situacijoje jo darbas nebuvo tokia smulki klaida, kurią galima imti ir taip atleisti. Juk ji nėra kvaila, žino kaip viskas ten vyksta ir kaip ten dirbama.
Vos už akimirkos pajutusi jo šiltą delną ant skruosto mergina užsimerkė, per kūną perėjo tūkstančiai šiltų šiurpuliukų. Uždėjusi savo delną, ant pastarojo, ši užsimerkė. Jausti jo prisilietimą, kad ir koks mažas jis būtų, buvo taip gera, bet tuo pačiu ir taip skausminga. Aišku, kad ji nenorėjo jo palikti, net ir pats kvailiausias žmogus žino, kad toks jos poelgis buvo kvailas. Bet jos protas yra stipresnis už širdį ir ji nieko negalėjo sau padaryti. Dar kelias sekundes pagalvojo ir galiausiai atsimerkė, akys vis dar buvo drėgnos, bet ji bent jau laikėsi, pati nežino iš kur randa tiek jėgų. Patraukusi jo ranką sau nuo skruosto, Chantry abejomis rankomis stipriai ją suspaudė, norėjo labai gerai prisiminti paskutinį kartą kada jį mato.
-Stokis, Hunter,-nesėkmingai bandydama vaidinti kuo abejingesnį žmogų ji įkvėpė oro, sunkiai, bet privertė save, paleisti jo ranką. Rankos vis dar lietėsi, tačiau leido jam suprasti, kad jis gali laisvai nuimti nuo jos rankas.
-Man reikia eiti,-tuoj pat sumurmėjusi sau po nosiai ji pradėjo muistytis. Pasisukusi vos per centimetrą į šoną ji, savo drebančiomis rankomis, bandė paimti į tobulą krūvelę sudėtus popierius, tačiau tie krito jai iš rankų. Šią minutę ji negalėjo pasakyti nei kad atleidžia jam, nei kad neatleidžia. Ji buvo pasimetusi, nes žinojo, kad vienu atveju gali jį prarasti visiems laikams, o kitu gali būti laiminga, bet su vyru, kuriuo jau nebepasitiki.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 00:05

Kai mergina suspaudė jo ranką vaikino akyse šmėkštelėjo viltis, kad galbūt, galbūt jam bus atleista, ar bent jau leista pasiaiškint. Išgirdęs jos balse abejingumą, ta kruopelytė vilties pranyko kaip dūmas. Jai paleidus ranką Hunteris nudelbė akis į žemę. Jis nebežinojo ką daryti, kad ją atgautų, kaip jai paaiškinti visą situaciją, o tiksliau kaip priversti ją jo išklausyti. Per tą jų bendravimo laiką jis netik kad įsimylėjo ją iki ausų, bet taip pat ir atsivėrė kaip jokiam kitam gyvam žmogui šioje žemėje. Vienintelis dalykas ką jis nuo jo slėpė buvo jo darbas. Natūralu, kad jis jai neprisipažino todėl nes nenorėjo jos išgąsdinti ir prarasti. Jis apie save niekuomet nebuvo geros nuomonės, kad ir kaip tai slėpė nuo kitų, kurių akyse jis buvo savimi pasitikintis ir ,rodos, kalnus griaunantis vyriškis, nuo savęs tokių dalykų nepaslėpsi. Jis visą savo gyvenimą galvojo, kad nenusipelnė kažko geresnio, o tai kad tokia mergina kaip Chantry sutiko su juo susitikinėti, jam rodėsi per daug gerai, per daug pasakiška kad būtų tikra, todėl ir neprisipažino iš pat pradžių.
Kai mergina pradėjo rinktis popierius tik tada jis grįžo iš savo minčių ir pamatęs kaip jai nesiseka juos rinkti, suskubo į pagalbą. Surinkęs atsistojo ir nė nesivargino pasivalyti to kelio ant kurio buvo priklaupęs, ne tai jam dabar rūpėjo.
-Išklausyk mane.... maldauju - jis žiūrėjo į merginą savo geriausiom šuniuko akytėm, žinodamas kaip sunku jai būdavo joms atsispirti, ir stipriau sugniaužė jos popierius, žinoma nelankstydamas, taip kad ji jų paprastai neištrauktų iš jo rankų ir nepabėgtų.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 00:34

Skubėdama susirinkti savo popierius Chantry tik spėjo pastebėti kaip greitai jie dingtsa iš jos akiračio. Supratusi, kad dabar jos pusė gyvenimo yra jo rankose, mergina vienu arba kitu keliu, negalėjo išeiti. Atsistojusi ji liko stovėti ten kur ir buvo. Širdis liepė jai eiti į priekį, o gal net ir iš čia, mesti viską ir dingti. Iš vis išvažiuoti ir bandyti viską pamiršti, atversti naują puslapį savo gyvenime ir stengtis gyveti kitokio žmogaus gyvenimą. Užsidėti kaukę ir neprisiminti pačios savęs. Tačiau ji negalėjo. Ji ne toks žmogus, kuris galėtų imti ir pamiršti vieną nuostabiausių savo gyvenimo įvykių. Todėl ir buvo taip sunku pasitraukti.
Stebėdama kaip jis laiko tuos suknistus popierius, dėl kurių ji turi viduje šitiek kentėti, ji vos vos šypteli, dėl ko paskui labai pasigaili. Pati nesupranta kas su ja darosi. Vieną akimirką ji -šalta, o kitą jau yra pasiruošusi jam atleisti. -Rimtai, Hunter?-pakėlusi antakį ji metė žvilgsnį į jo rankose tvirtai laikomus dokumentus.  Iš tiesų mergina net pati nepajautė kaip šie žodžiai išėjo jai iš burnos. Balsas skambėjo kaip ir ankščiau - švelniai, linksmai. Jis elgėsi kaip žmogus,  kurį Chantry pažinojo, o ji pažinojo kovotoją . 
Sukryžiavusi rankas mergina stovėjo nejudėdama, šalti vėjo gūsiai jai dabar visiškai nerūpėjo, nors šaltis is skverbėsi pro pastarosios odą. Vos jis ištarė kitus savo žodžius, Chantry vėl sutiko tas iki kaulo smegenų pažįstamas akis, kurių ji buvo taip išsiilgusi. Širdis vėl ėmė daužytis kaip pašėlusi, o rankos vėl pradėjo drebėti. Rankos norėjo apkabinti jį ir atleisti. - Trys minutės, Devlin'ai,-itin oficialiai, kaip pripratusi darbe, pasakė. Nenorėjo parodyti, kad sušvelnėjo, nenorėjo jam , o dar labiau sau, suteikti vilties.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 01:44

Jis nebūtų jis, jei Chantry veide nebūtų pastebėjęs tos mažos šypsenėlės, kurią taip dažnai pamatydavo kai ji bandydavo būt pikta ir jai tai taip nesisekdavo. O išgirdęs tą linksmesnį jos balso toną ir tuos du paprastus žodžius, kuriuos anksčiau išgirdęs dažniausiai žaismingai pavartydavo akis, net pats nepajuto kaip maža šypsenėlė įsliūkino į jo veidą - Tu net neįsivaizduoji kaip aš pasiilgau tų žodžių - pasakė tyliai, tačiau buvo tikras kad mergina jį girdėjo. Hunteris džiaugėsi, kad surinkęs jos dokumentus jų iš kart neatidavė, taigi ir dabar, kol nepakalbės net nesiruošia jų gražiuoju atiduoti.
Vaikinas puikiai pažinojo merginą, tad žinojo ką reiškia kiekviena jos veido išraiška, balso tonas ir apskritai kiekvienas judesys, tad jam pro akis neprasprūdo ir drebėti pradėjusios Chantry rankos.... Kaip jis troško jas paimti ir nebeleisti joms drebėti.... Apkabinti ją... Tačiau tvardėsi nes nenorėjo būti ir vėl atstumtas... Išgirdęs, kad jis bus išklausytas, Hunteris išsišiepė nuo ausies iki ausies, žinoma ja tai teikė vilčių ir nesvarbu kokiu oficialiu tonu ji bekalbėtų - Ir aš esu nuoširdingai už jas dėkingas, Berret. - pats taipogi atsakė labai oficialiu balsu, kuris, kaip puikiai žinojo, ją visuomet pralinksmindavo. - Chantry, - prakalbo atsargiai dėliodamas žodžius - atleisk, kad nuo pat pradžių slėpiau, kad dirbu mafijai, bet...pagalvok pati, ar tu būtum siekus mane išteisinti? Ar būtum galėjus pažiūrėt į mane kaip į normalų žmogų, o ne kaip į... žudiką? - jo balse aiškiai girdėjosi pyktis, tačiau ne ant merginos, jis pyko ant savęs pačio. - tu norėjai tiesos? Taip, Chantry, aš žudau žmones už pinigus! - Hunteris jautė kaip jo akyse kaupiasi ašaros, tačiau stipriau užsimerkęs ir stipriai sugniaužęs kumščius, taip kad net pabąlo krumpliai, jis jas nuveja šalin. - Ir aš tau to nesakiau, nes tu buvai vienintelė, kuri į mane žiūrėjo su meile, o ne su suknista baime. Tik su tavim aš jaučiausi kaip žmogus, o ne pabaisa. - pasakė jau kiek švelnesniu tonu žiūrėdamas jai į akis - Tu net neįsivaizduoji, kaip aš norėčiau atsukti laiką atgal ir nesusidėti su mafija... Norėčiau nukeliaut laiku ir įkrėsti šešiolikmečiui sau šiek tiek proto, kurio, akivaizdu, neturėjau. - tarė į ją žiūrėdamas liūdnom akim ir atsiduso - tačiau tai neįmanoma. Ir aš tavęs nė kiek nekaltinsiu, jei tu, kaip ir visi kiti, manęs bijosi... dieve, net ir aš savęs bijočiau... tačiau prašau, atleisk man... aš negaliu šitaip gyventi kiekvieną dieną žinodamas, kad Tu, vienintelė moteris pasaulyje, kurią aš tikrai beprotiškai myliu, manęs nekenti už mano melą. - pasakęs vėl jautė kaip jo akyse kaupiasi šiltas skystis.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 02:51

Išvydusi nuoširdžią šypseną jo veide, Chantry pasijuto lyg esanti visiškai kitoje planetoje. Tokioje planetoje, kurioje ji dar nieko nežinojo, kada jai visai nerūpėjo Hunterio darbeliai ir kita veikla susijusi su žmonėmis, kuriuos ji bando įkišli į kalėjimą iki gyvos galvos. Tačiau Chantry niekada negalėtų taip pasielgti su Hunteriu. Kad ir kaip ji ant jo pyktų, kad ir kaip jo nekęstų, ji nagais ir dantimis skintų kelią, bet neleistų jam atsidurti už grotų. Ji vis dar jį myli ir niekas negali to paneigti. Tik gal ji pati bando sau pasakyti, sau įkalti į galvą, kad be jo jos gyvenimas geresnis, bet ir tai netiesa. Vos vyras prakalbo, Chantry vėl sugtįžo į šiandieną, į dabartį ir įdėmiai jo klausėsi. -aš..  įsivaizuoju, -gniauždama kumščius ji taip pat tyliai sumurmėjo. Jau norėjo sakyti, kad ji jaučiasi taip pat ir, kad pasiilgo ne tik jo žodžių, bet ir balso tono, šypsenos, pokštų, iškurių kartais ji vaidindavo, kad juokdavosi, po galais ji net pasiilgo tos iš pradžių šlykščios kavos, į kuria jis buvo pamiršęs įdėti cukraus. Bet nepasakė, pirmiausia norėjo išklausyti jo. Norėjo savo sąmonėje rasti bent vieną spragą, dėl kurios galėtų laimėti, juokinga, bet pati prieš save.
Gerai, kad Hunteris nesiartino, o stovėjo per kelių žingsnių atstumą. Ji nenorėjo pasirodyti tokia prieinama. O vargu, kad ji būtų pajėgusi jį vėl atstūmusi. Bet viskas ką Chantry galėjo sau leisti, tai buvo išklausyti jo. Labiausiai gyvenime ji nemėgsta melo ir iki galo nepasakytos tiesos, odėl ji taip ir jaučiasi.  Šia nusišypsojus Chantry stovėjo be jokių emocijų. Dabar ji atrodė lyg statula -rankos nuleistos, prispaustos prie šonų, veidas be emocijų, neįskaitomas. Hunteriui pradėjus kalbėti Chantry jautė kaip po p4adeda graužri gerklę, širdis, nuo greito plakimo, atrodė, tuoj iššoks pro burną. Visą tą laiką ji žiūrėjo jam į akis. Kiekviena kartą jam vis tariant žodžius mergina jautė vis didesnp palengvėjimą. Ji nesuprato, kodėl tai buvo palengvėjimas, nes jis jus ką tik prisipažino, kad žudo žmones,  tačiau tas jausmas buvo geras. Ji matė, jautė, kad jis kalba nuoširdžiai. Tiesą sakant tai buvo pirmas kartas kada mergina iš vis girdėjo jį taip rimtai ir užtikrintai kalbant. Jos galvoje viskas atrodė šiek tiek lengviau, gal išgirdusi tai iš Hunterio lūpų suprato, kad viskas ką jis pasakė yra tiesa. Ji tikrai nematytų jo kaip žmogaus, ji žiūrėtų į jį kaip į pabaisą ir nieką daugiau, o ir pati, vargu, kad galėtų viską taip lengvai papasakoti. .  -aš tavęs nebijau. Jeigu bijočiau manai vis dar čia stovėčiau?  Jei būčiau tavęs bijojusi tą pačią sekundę kai čia pasirodei būčiau išėjusi. Aš tavęs nebijau, niekada nebijojau ir nebijosiu. -po kelių sekundžių pauzės tęsė toliau - aš bijau tik to kas nutiks, kai pasakysiu, kad atleidžiu tau. Nenoriu daugiau taip jaustis. Niekada. -nusivaliusi nuo skruosto nubėgusią ašarą Chantry žiūrėjo į jo akis, kurios kiekvieną kartą pažvelgus vis labiau ramindavo. Pirmą kartą po išsiskyrimo jai viskas buvo taip… sava.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 12:44

Išgirdęs, kad mergina jo nebijo, jo akyse sužibusi dar didesnė viltis išvarė iš jų ašaras. Jis įdėmiai klausė jos, su kiekvienu Chantry ištartu žodžiu, vyruko skausmas širdyje tirpo. Pastebėjęs jos skruostu riedančią ašarą Hunteris žengė arčiau jos norėdamas ją nuraminti. Jam nebuvo nieko skaudesnio nei matyti ją verkiančią. Jis viską galėtų atiduoti vien tik tam, kad ji visą gyvenimą nugyventų laimingai, daugiau nepraliedama nei vienos ašaros. Vaikinas net pasiryžtų visam laikui išeiti iš jos gyvenimo, jeigu žinotų, kad taip ji bus laiminga...
- Aš prisiekiu... -Hunteris kiek nelinksmai šyptelėjo puse lūpų, kuo jis galėjo prisiekt, pinigais? Šeima? Savo supuvusia siela? Jis neturėjo nieko kuo galėtų prisiekti, viskas kas kada nors buvo gero jo gyvenime, buvo ji. Ji buvo ta šviesa tunelio gale. Ji buvo tas sąžinės balsas. Ji buvo viskas. - jei mano žodis tau dar šį tą reiškia, kad tai buvo vienintelis dalykas apie kurį tau kada nors esu melavęs. Ir..... pažadu, daugiau niekada, NIEKADA tau nemeluoti. - vaikinas jau nebegalėjo savęs valdyti ir pats nė nepajautė kaip paėjęs dar žingsnį, dešinės rankos delnu, kairėje vis dar laikydamas jos popierius, vėl apgaubė juos skruostą ir lėtai, švelniai kilstelėjęs jos galvą ją pabučiavo. Vos jo lūpoms prisilietus prie josios Hunteris pajuto malonią elektros srovę, kuri nuo jo lūpų išplito po visą jo kūną.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 14:49

Baimės jam ji niekada nejautė. Šiuo metu dėl visko ko ji baiminosi tai tik dėl jo. Ji net pati nežino kaip išgyventų jeigu grįžusi namo ji nerastų jo sveiko ir gyvo, jeigu vėl neišvystų tų nuostabių žalių akių ir nuširdžios šypsenos, dėl kurios Chantry visuomet pasijusdavo vienintele jam. Hunteriui priartėjusi per žingsnį arčiau jos, mergina nesijudino iš vietos, jautėsi lyg įkalta savo vietoje, kurioje ji stovėjo. Dabar viskas buvo tiesiog atsijungę, o viskas ką ji jautė tai penkiskart didesnį savo širdies plakimą, kuri kas sekundę vis labiau šalina skausmą.
-Tikiu tavim,-garsiai pasakiusi savo mintis Chantry pažvelgė į jį. Staiga jos akyse sužibėjo meilė. Meilė jam. Pagaliau galėdama pasijudinti ir savo vietos mergina žengė žingsnį į priekį ir pusiaukelėj susitiko su savo gyvenimo meile. Pajutusi jo prisilietimą Chantry užsimerkė, sutikusi jo lūpas net nesvarstydama atsakė į jo bučinį. Pasistiebusi per kelis centimetrus ji švelniai uždėjo plaštakas jam ant kaklo, taip prisitraukė jį dar arčiau. Tą pačią minutę viskas staiga dingo. Išnyko visas pasaulis, liko tik juodu, kūnas tą pačią minutę prisipildė šilumą skleidžiančių malonių šiurpuliukų, kurių ji nejautė jau ilgą laiką. Ir dabar stovint kone ant pasaulio krašto rodėsi, kad dingo visas skausmas, širdis vėl prisipildė to nuostabaus meilės jausmo jam. Dabar jie vėl buvo tie patys paprasčiausi žmonės mylintys vienas kitą. Po keliolikos sekundžių ji vos vos atsitraukė, kaktos vis dar buvo suglaustos, jie vis dar stovėjo visai šalia vienas kito. Dabar Hunteris galėjo jausti jos širdies plakimą ir žinoti kaip ji jį myli.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 17:03

Kai mergina atsakė į jo bučinį, viskas kas buvo aplink išnyko ir atrodė taip netikra, kaip koks beprotiškai geras sapnas. Vaikinui net šmėkštelėjo mintis, kad gal būt jis yra negyvas, o čia yra jo rojus. Kad ir kaip būtų jis nenorėjo pabusti iš to sapno, viskas ko jis kada nors troško dabar buvo jo glėbyje. Galbūt keista, kad toks, rodos, beširdis žmogus gali taip stipriai kažką mylėti. Ji yra jo silpnoji vieta ir jis tą puikiai supranta, todėl pats kartais bijo, ne dėl savęs, bet dėl jos. Jis bijo kad kas nors tai sužinojęs ją sužeis. To jis sau nedovanotų. Tačiau jam taip sunku ją paleisti... Ir Hunteris niekada to nepadarytų, neišeitų pro duris savo noru, nebent ji jam pasakytų nebesirodyti jos gyvenime. Ir ta savanaudiška jo dalis tikėjosi, kad ji niekada neištars tų žodžių. Kai mergina vos vos atsitraukė vaikinas, vis dar užsimerkęs, nenorėdamas sugrįžti į realybę, šyptelėjo. - Aš tave myliu - švelniai sukuždėjo ir nykščiu paglostęs jos skruostą dar kart ją pabučiavo. Šiek tiek atsitraukęs jis pagaliau atsimerkė ir pažvelgė į jos veidą. Hunteris negalėjo atsižiūrėti į jos blizgančias mėlynas akutes, į jos paraudusius skruostus, ir lūpas, ant kurių buvęs lūpdažis dabar buvo nutrintas. Jis dar kart šyptelėjo.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 17:22

Šiai merginai su juo pašonėje kiekviena diena buvo vis kitas sapnas, kiekviena diena buvo sapno tęsinys, kurio ji ilgesingai laukdavo. Ir dabar stovėdama čia ji buvo įsitikinusi, kad gavo savo laimingą pabaigą. Visai kaip pasakoje. Du, jau suaugę ir iš išvaizdos bei charakterio subrendę žmonės dabar elgėsi kaip du paaugliai, kurie visą laiką vienas be kito nedaro sau vietos po saule. Rankomis nuslydusi nuo jo kaklo iki tvirtų pečių ji pati sau šyptelėjo. Ji vis dar norėjo įsitikinti, jog viskas kas dabar vyksta yra realybė. -Aš tave myliu,-pakartojo jo pasakytus žodžius su tokia šiluma ir meile, kad pati negalėjo niekada pagalvoti, kad gali šiuos tris, atrodo, paprastus žodžius taip tarti. Vėl pajutusi jo lūpas prie savųjų, Cantry nieko nelaukdama atsakė į jo bučinį su tokiu pačiu ilgesiu. Ji neįsivaizdavo, kad kada nors gyvenime galėjo taip kažkieno pasiilgti. Per kelis milimetrus atsitraukusi ji plačiai jam nusišypsojo. - Tai ar dabar atiduosi mano popierius?-kilstelėjusi antakį žaismingai nusišypsojo. Per kelis centimetrus nusukusi žvilgsnį Chantry matė į juos smalsiai žiūrinčius žmones -turim žiūrovų,-dieve, kaip jai nepatiko kai kiti žmonės sekdavo judviejų kiekvieną žingsnį einant gatve. Jau norėjo atsitraukti ir pasakyti, kad spektaklis baigėsi, tačiau nenorėjo sugadinti tos tobulos akimirkos. Nenorėjo jo paleisti.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 18th February 2015, 23:01

Išgirdęs tuos tris paprastus žodžius skambančius iš jos lūpų Hunteris dar kart meiliai jai šypteli. Nors girdi juos ne pirmą kartą, tačiau tikriausiai neišauš tokia diena, kad nenorėtų jų išgirsti dar ir dar ir dar kartą. Taip pat dažnai jis juos galėtų ir kartoti ir tai tikriausiai jam taip pat neatsibostų. Kai mergina nuo jo atsitraukė šiek tiek toliau ir paklausė apie savo popierius vaikinas nusišypsojo ir ištiesė juos merginai, tačiau nepaleido, vis dar stipriai laikė.
- Juk tu supranti, kad už tai turėsi atsilyginti - pasakė žaismingai kilnodamas antakius ir taip puikiai leisdamas merginai suprasti, kad pinigų jam nereikia, o bučinių neužteks, kaip sakoma Go big, or go home. Išgirdęs apie žiūrovus jis dar labiau šyptelėjo - na tai parodykim į ką jie galėtų pažiūrėt - pasakęs kiek pasisuko pažiūrėti tų žiūrovų pusėn ir su kažkokia moteriške užmezgęs akių kontaktą jai mirktelėjo galvodamas Stebėk ir pavydėk ir atsisukęs dar kart aistringai pabučiavo merginą. Jam buvo nė motais tie visi žiūrovai, jis didžiavosi tokia mergina kaip Chantry ir galėtų ją parodyt prieš visą pasaulį. Atsitraukęs tuomet kai jam pritrūko oro Hunteris šyptelėjo - gal norėtum šiandien sulaukti svečių? - drąsiai pasisiūlė vyrukas, bet jis tiesiog visai nenorėjo paleisti iš glėbio merginos ir eiti savais keliais.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 19th February 2015, 08:28

Vėl žengusi arčiau jo, rankomis suėmė bylų kraštus, tuo pačiu liesdama Hunterio rankas ji bandė pasiimti dokumentus, bet kai jis juos stipriai laikė ir neatidavė ji linksmai šyptelėjo. Dramatiškai atsidususi ji ,pavarčiusi akis Chantry žengė šiek tiek į šoną, lėtai nuėjo jam iš už nugaros ir pasistiebusi padėjo plaštakas ant jo pečių, palinko link ausies.  - ar ne per drąsiai elgiesi, ponaiti? -tyliai sušnabždėjusi ji atsitraukė. Perbraukusi delnu per Hunterio pečių liniją ir vėl grįžo į savo vietą su pakeltu antakiu. Buvo net keista, kad juodu taip greitai atsipalaidavo, atrodo prieš kelias minutes buvęs susierzinimas, skausmas,  pyktis ir nejaukumas staiga dingo. Dar kelias sekundes pastebėjo Hunterį, šyptelėjo ir jau buvo pasiruošusi atsakyti į bučinį. -neversk žmonių taip pavydėti, Hunteri. Paskui paduos į teismą,-nusijuokė, kai atsitraukė po bučinio. Kelis kartus ,gil, iai įkvėpusi ji nykščiu nusivalė lūpų kampučius. Šiam paklausus ar norėtų sulaukti svečių, Chantry nusijuokė. -žinai kas norėtų?-apsimesdama, kad nežino apie ką jis kalba, mergina pakėlė antakiuką, apsivijo ko kaklą rankomis ir klausiamu, linksmu žvilgsnii žiūrėjo į jo žalias akis.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 19th February 2015, 16:29

Kai mergina išgirdus jo repliką apie atlygį nuėjo jam už nugaros, jis nelabai suprato kas dabar bus tad laukė jos veiksmų su šypsenėle dėl jos perdėto dramatiškumo. Pajutęs šilumą sklindančią iš jos lūpų kai ji sukuždėjo kažką į ausį, vaikinui per kūną perbėgo malonūs šiurpuliukai. Tik tada kai ji vėl grįžo prieš jį vaikinui daėjo ką ji jam pasakė, todėl jo veide atsirado žaisminga šypsenėlė - Drąsa viena iš savybių dėl kurių esu žinomas - pasakė kaip faktą. Hunterui taip pat būtų buvę keista, kad viskas taip greit pasitaisė, lyg jokio pykčio ir skausmo tarp jų nebūtų buvę, tačiau jis džiaugėsi tuo ką turi dabar, šią minutę, šią sekundę, juk niekada negali žinoti kas bus rytoj. Jis žinojo tik vieną dalyką, tai kad jis ją beprotiškai myli.
Atsitraukęs po bučinio taip pat tyliai nusijuokė - nebijau, tu esi geriausia advokatė kokią tik kada nors esu sutikus - jis plačiai nusišypsojo, tai ką pasakė buvo gryna tiesa - be to, jei ir įvyktų stebuklas, per kurį tu pralaimėtum ieškinį, už tokį kaltinimą aš mielai prisiimčiau visą bausmę.
Chantry jį apsikabinus jo plati šypsena tapo labiau viliojančia šypsenėle - Tu? - atsakė klausimu į klausimą ir pakėlė antakį žiūrėdamas tiesiai į jos akis.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 19th February 2015, 17:02

Išvydusi jo šypseną veide ir pati Chantry nesulaikiusi šypsenos nusišypsojo. -Tuo net neabejoju,-net per daug negalvodama ką atsakyti, tuoj pat sutiko su jo žodžiais. Iš esmės nebuvo dėl ko net ir prieštarauti, Hunteris buvo vienas drąsiausių žmonių, kuriuos jai teko pažinoti.
Išgirdusi komplimentą šyptelėjo. -netikiu, kad kažkam atsitikus, teismas man leistų tave gint,-šiek tiek pagalvojusi savo advokatės smegenėmėlis galiausiai nusprendė. -tad tikėkimės, jog nė vienas žmogus dėl pavydo nekels ieškinio,-lyg pratęsdama savo mintį gūžtelėjo pečiais. Tada paklausiusi jo žodžių apie bausmės prisiėmimą ji nežymiai papurtė galvą. -greičiausiai ji norėtų, kad padaryta žala būtų kompensuojama, o aš net nenoriu pagalvoti ko ji iš tavęs galėtų panorėti, kai nesi jau toks labai ir žavus. Na bet iš kitos pusės žiūrint, gal tos moteris kitoks skonis, todėl gali būti, nors netikiu-greitai pridūrė - kad sužadinai jos aistras,-žiūrėdama jam į akis mergina šiek tiek pasišaipė iš jo tos moterėlės, kuri dabar tikriausiai galvoja, kaip būtų gerai turėti tokį vyrą šalia.
Pastebėjusi jo viliojančią šypsenėlę mergina pavartė akis, stengėsi pavaidinti abejingą. - gerai jau gerai, jeigu jau taip prašaisi, priimsiu ką čia su tavim darysi. Beeeet, tik dėl to, kad nejausčiau baimės jausmo ir nesvarstyčiau, kad gal ta moteris tavę pagrobė..-prikandusi lūpą pasakė.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas 19th February 2015, 21:45

Išgirdęs jos repliką apie jo išvaizdą vaikinas nė kiek neįsižeidė, nes pirmas dalykas, Hunteris žinojo, kad jis gerai atrodo, tiesą sakant jo išvaizda buvo vienintelis dalykas, kuriuo jis negalėjo skųstis, ji ne kartą jam pagelbėjo sunkiose padėtyse, ir antra, jis jau buvo pripratęs prie Chantry juokelių. - Tokiu atveju ir aš tikiuosi, kad niekas neiškels to ieškinio.... - pasakė išsigandusiu tonu, kuris buvo akivaizdžiai suvaidintas.
Sulaukęs teigiamo atsakymo į jo tokį nekaltą ir lengvą pasisiūlymą vyrukas nusišypsojo pergalinga šypsena - Na va, nuo šiandien turėsi mane laikyt arti savęs, kad niekas nepavogtų - pasakė šypsodamasis ir prisislinko truputį arčiau merginos. - Be to, nebijok, skolą už popierių gražinimą galėsi atiduot ir kitą dieną - pasakė šelmiškai šypsodamasis ir žiūrėdamas į ją - kadangi šiandien man gera nuotaika, tai aš juos ir panešiu iki tavo namų nemokamai - pasakęs pasikišo vis dar jo vienoje rankoje laikomus popierius, tipo jau pasiruošęs judėt iki Chantry buto. - Eime? - kilstelėjo antakį ir atkišo jai parankę.


avatar
Hunter Devlin



PostSubject: Re: fontanas 19th February 2015, 22:07

Supratusi, kad jos bandymas šiek tiek paerzinti Hunterį buvo, akivaizdu, kad beviltiškas, Chantry suraukė kaktą. -visai neleidi man tavęs paerzinti,-suvaidintu kaltinimo balsu pasakė.
-matyt,-šyptelėjusi palinkčiojo galvute - na, bet kokiu atveju aš nieko prieš,-kartą gužtelėjusi pečiais sukikeno. - vau koks malonus,-tarsi būtų labai nustebusi, atsakė į jo žodžius. -nemokamai...-pakartojusi jo pasakytą žodį, kelias sekundes pagalvojo - jeigu ir už popierių panešimą norėtum atlygio, drįsčiau tave pavadinti... reikliu,-galiausiai radusi žodį apibūdinimui ji priėjo arčiau, įsikibo į šio parankę. - einam,-liktelėjo ir kartu su juo nuėjo namų link.



avatar
Chantry Iris Berret
be like star, beautiful to look at, but impossible to catch.

live in : manhattan

PostSubject: Re: fontanas


Sponsored content



 

fontanas

View previous topic View next topic Back to top 
Page 1 of 1

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Washington Square Park-